Ar tinkamai prižiūrite kapavietę?

PaminklaiŠiais laikais kapavietės priežiūra nebėra tokia sudėtinga. Anksčiau tekdavo reguliariai ravėti žolę, laistyti gėles, prižiūrėti greitai išsišakojančius ir daug nešvarumų kaupiančius krūmus. Taip pat ir paminklai būdavo gaminami naudojant ne tokias modernias technologijas ir ne visada kokybiškas medžiagas. Taigi, dabar žmonėms nebereikia atvykti į kapines vien tam, kad galėtų sutvarkyti jose esantį artimojo kapą. Sutaupyti laiko padeda lengvai nusivalančios medžiagos ir kitos kapavietės dengimo ar apželdinimo priemonės. Vis dėlto, negalima visiškai pamiršti kapavietės ir palikti ją be priežiūros.

Pirmiausia, turėtumėte pasirūpinti, kad ant kapo ir aplink jį neželtų žolė, o kita augmenija nereikalautų daug priežiūros. Kartais žmonės naudoja įvairias žolių naikinimo priemones, tačiau jei kada norėsite pasodinti gyvą gėlę ar krūmą, žemė tam gali būti nebetinkama, todėl geriau rinkitės kitus priežiūros būdus. Jei kapavietė yra sena, pakeiskite žemes. Žemių nukasimas ir užvertimas naujomis pašalins žolių šaknis ir palengvins priežiūrą. Geriausia viską užpilti skalda arba uždengti granito plokštelėmis. Skalda neleis augti žolėms, tačiau nesunkiai galėsite pasodinti lengvai prižiūrimus krūmus. Toks kapavietės sutvarkymas yra puikus pasirinkimas, jei nemėgstate dirbtinių augalų, tačiau taip pat negalite jiems skirti daug priežiūros. Skalda leidžia išlaikyti drėgmę, o tinkamai pasirinkti krūmai nebus reiklūs ir lepūs. Vis dėlto, jei norite užtikrinti idealią kapavietės tvarką ir išvaizdą, galite ją uždengti granitinėmis plokštėmis. Ant jų galėsite padėti žvakes, dirbtinius augalus, arba vazas, į kurias galėsite pamekti gėles. Jums tereikės nuvalyti dulkes ar kitus atsiradusius nešvarumus.

Antra, svarbu apleisti paminklo. Nors šiais laikais visi paminklai yra apdirbami taip, kad jiems priežiūros beveik nebereikia, senų paminklų priežiūra vis dar išlieka dideliu galvos skausmu. Žinoma, nuo naujų paminklų reikia nubraukti dulkes ar kitus nešvarumus, tačiau ant senų paminklų kartais želia samanos, į įtrūkusius tarpus prikrenta įvairiausių nešvarumų, kuriuos pašalinti būna gana sunku, taip pat senas paminklas lengvai braižosi ir nebūna atsparus neigiamiems aplinkos veiksniams. Tokiam paminklui reikia labai daug priežiūros ir tinkamų valymo priemonių, nes paprasto skudurėlio gali neužtekti. Vis dėlto, labai sunku skirti pakankamai laiko tokiems valymo darbams, todėl vertėtų pagalvoti apie galimą paminklo restauraciją. Restauruotas, kaip ir naujas, paminklas bus lengvai prižiūrimas ir atrodys daug geriau nei senasis.